RĄSTINIO NAMO STATYBA
Rąstai iš skirtingų medienos rūšių skiriasi pagal išvaizdą, kainą, medienos struktūrą, tvirtumą. Skirtingos medienos rūšys skiriasi pagal nevienodą atsparumą įvairiems procesams – puvimui, išdžiūvimui ar skilinėjimui. Šie faktoriai taip pat priklauso nuo vietos (geografinės platumos), kurioje auga miškas, jo paruošos, medienos laikymo sąlygų.
Rąstinių namų statybai dažniausiai naudojama spygliuočių mediena – eglės ir pušies, rečiau – maumedžio ir kedro. Rąstai, padaryti iš medžio, augančio šiauresniuose regionuose, išsiskiria struktūros tvirtumu bei didesniu atsparumu įvairiems atmosferos poveikiams.
Verta paminėti, kad miško ruošinį rąstinio namo statybai geriausia ruošti žiemos metu arba rudenį – tada mediena sausiausia, taigi, ją reiks mažiau džiovinti ir ji mažiau deformuosis džiūdama.
Rąstinio namo statybai naudojama spygliuočių ir lapuočių mediena. Geriausia mediena rąstiniam namui – pušis, bet naudojamos ir eglės. Rąstų, naudojamų statybai, storis priklauso nuo regiono, kuriame statomas namas. Žiemą temperatūrai esant iki 30 laipsnių šalčio, galima naudoti rąstus, kurių skersmuo siekia bent 20-22 cm, o esant žemesnėms temperatūroms – 24 cm ir daugiau.
Rąstas turi unikalią savybę kaupti šilumą ir atiduoti ją, kai aplinka vėsta. Dėl šios savybės rąstiniame name nuolat palaikoma optimali temperatūra – žiemą ir vasarą rąstiniame name nebūna atitinkamai pernelyg šalta ar karšta. Medienos savybė automatiškai „reguliuoti“ šilumą slypi tame, kad sausa mediena turi gana didelę šiluminę varžą (mažą šilumos pralaidumą), ypač palyginus su tokiomis medžiagomis kaip kai kurie metalai.
Medienos šiluminė varža svyruoja priklausomai nuo rūšies ir drėgnumo, taip pat nuo rąsto skersmens
Rąsto storis | Šiluminė varža (m2*K/W) |
15 cm | 1,039-1,4025 |
20 cm | 1,385-1,87 |
25 cm | 1,732-2,3375 |
30 cm | 2,079-2,805 |
35 cm | 2,425-3,2725 |
40 cm | 2,772-3,74 |
Rąstų, iš kurių statomas namas, drėgmė turi būti ne daugiau kaip 8-10% rąsto masės, antraip rąstas džiūdamas gali deformuotis. Džiovinant rąstą, tam, kad būtų išvengta įtrūkimų, daromas išilginis pjūvis.
Rąstinio namo stogas turi patikimai saugoti nuo įvairaus atmosferos poveikio. Jis turi būti nepralaidus vandeniui, pakankamai atsparus ugniai, gerai šalinti kritulius, turi būti patogus pasiekti vykdant remontą.
Nuo stogo kokybės ir ilgaamžiškumo priklauso atskirų namo dalių ir namo ilgaamžiškumas apskritai. Rekomenduojama statyti paprasčiausias šlaitinių stogų formas: dvišlaičius, mansardinius, keturšlaičius ir vienšlaičius (dažniau priestatams, verandoms, kiemo statiniams).
Paprastas šlaitinis stogas sudarytas iš stogo dangos, tiesiogiai saugančios nuo lietaus ir sniego, grebėstų ir gegnių, palaikančių stogą ir perduodančių apkrovą sienoms nuo viso stogo svorio, taip pat ir nuo papildomo svorio, tokio kaip sniegas, vėjas ir t.t. Stogo nuolydis priklauso nuo regiono, kuriame pastatytas namas, stogo medžiagos ir gali keistis nuo 11° iki 45° ir daugiau. Kuo sausesnis ir šiltesnis klimatas, tuo gulstesnis gali būti stogas. Kuo statesnis stogas, tuo mažiau ant jo kaupiasi sniego, tuo mažesnė sniego apkrova. Kuo didesnis šlaitas, tuo didesnis vėjo sukeliamas slėgis stogui (kampo pakeitimas nuo 11° iki 45° padidina vėjo slėgį 5 kartus), tad, jei nuolydis didelis, būtina sustiprinti gegnes bei grebėstus.
Renkantis stogo formą, reikia turėti omenyje, jog yra būtina, kad lietaus ir atlydžio vandenys greitai ir visiškai nutekėtų nuo stogo. Žiemos metu ant stogo kaupiasi sniegas, ir krūvis susidaro gana nemažas – apie 100 kg/m2 ir daugiau, tad svarbu parinkti tinkamą stogo nuolydį, kad stogas būtų apkrautas kuo mažiau. Didžiausias sniego kiekis susikaupia ant apytiksliai 30° nuolydžių, esančių užuovėjoje, nes vėjas suneša sniegą nuo priešvėjinio ant užuovėjinio šlaito. Tad norint, kad sniegas neužsilaikytų ant stogo žiemą, padės didesnis nuolydis. Taip pat svarbu atsižvelgti į aplinkos sąlygas – pavyzdžiui, jei netoli namo auga aukšti medžiai, ant stogo susikaups didesnės pusnys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą